DĖL GYVENAMOSIOS VIETOVĖS BENDRUOMENĖS ATSTOVŲ RINKIMO TVARKOS TVIRTINIMO

2006 m. birželio  28 d.      Nr. 1-1242

Vilnius           

                      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 ir 33 straipsniais, Vilniaus miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų rinkimo tvarką (pridedama).

   2. Patvirtinti Seniūnijų tarybų nuostatus (pridedama).

                      3. Patvirtinti Bendruomeninių reikalų komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuostatus (pridedama).

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2006 m. birželio 28 d.

sprendimu Nr.1-1242                                                                                              

       GYVENAMOSIOS VIETOVĖS BENDRUOMENĖS ATSTOVŲ RINKIMO TVARKA

      I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų rinkimo tvarka (toliau – tvarka) nustato Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų (toliau – bendruomenės atstovai) rinkimo tvarką ir bendruomenės atstovų teises bei pareigas.

2. Kiekvienos Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyvenamosios vietovės (mikrorajono, gatvės ar kelių gatvių) gyventojai (gyventojais laikomi asmenys remiantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatomis) gali išsirinkti bendruomenės atstovus, kurie atstovautų atitinkamos gyvenamosios vietovės bendruomenei. Vienos gyvenamosios vietovės gyventojai sudaro vieną gyvenamosios vietovės bendruomenę.

3. Kelių gyvenamųjų vietovių gyventojai gali rinkti vieną bendruomenės atstovą. Šiuo atveju bendruomenės atstovą gali rinkti tik tų gyvenamųjų vietovių gyventojai, kurių teritorija priklauso vienai seniūnijai.

4. Bendruomenės atstovai renkami 4 metams.

              II. BENDRUOMENĖS ATSTOVŲ RINKIMAS

5. Bendruomenės atstovus renka gyvenamosios vietovės (ar kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojų susirinkimas (toliau – susirinkimas). Bendruomenės atstovai taip pat gali būti renkami gyvenamosios vietovės gyventojų apklausos (toliau – apklausa) būdu, jei šaukiamas susirinkimas neįvyksta dėl gyventojų neaktyvumo, kai už kandidatą į bendruomenės atstovus surenkamas šioje tvarkoje nustatytas pilnamečių gyvenamosios vietovės gyventojų balsų (parašų) skaičius. Susirinkimą ar apklausą organizuoja seniūnija arba gyvenamosios vietovės gyventojų iniciatyvinė grupė.

6. Kandidatūras į bendruomenės atstovus gali pasiūlyti kiekvienas susirinkime ar apklausoje dalyvaujantis pilnametis gyvenamosios vietovės gyventojas. Kiekvienas pilnametis gyvenamosios vietovės gyventojas turi teisę pats iškelti savo kandidatūrą. Kandidatus į bendruomenės atstovus taip pat turi teisę siūlyti seniūnas ir visuomeninės organizacijos. Kandidatu į bendruomenės atstovus gali būti tik tos gyvenamosios vietovės gyventojas, į kurios bendruomenės atstovus yra renkamas.

7. Apie gyventojų susirinkimą ar apklausą seniūnija ar gyventojų iniciatyvinė grupė informuoja gyvenamosios vietovės gyventojus dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje, seniūnijos informaciniuose stenduose, gyvenamųjų namų skelbimų lentose ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki susirinkimo ar apklausos pradžios.

8. Skelbime apie susirinkimą ar apklausą turi būti nurodyta gyvenamosios vietovės, kurioje renkamas bendruomenės atstovas, pavadinimas, susirinkimo ar apklausos vieta, laikas, susirinkimo ar apklausos organizatoriai.

9. Bendruomenės atstovų skaičius nustatomas pagal gyvenamosios vietovės gyventojų skaičių. Vienas bendruomenės atstovas atstovauja 2000–5000 gyvenamosios vietovės gyventojams. Individualių namų gyventojai bendruomenės atstovą renka nuo 200–500 namų valdų. Seniūnams paliekama teisė nustatyti kitokias atstovavimo bendruomenei kvotas, atsižvelgiant į konkrečios gyvenamosios vietovės specifiką.

10. Bendruomenės atstovų rinkimas susirinkime:

10.1. susirinkimas išsirenka susirinkimo pirmininką, sekretorių ir balsų skaičiavimo komisiją, susidedančią iš 3 narių;

10.2. bendruomenės atstovas susirinkime renkamas atviru ar slaptu balsavimu;

10.3. pasirinkus slaptą balsavimą, susirinkimo pirmininkas pateikia slapto balsavimo biuletenius, kuriuose yra nurodytos visų kandidatų į bendruomenės atstovus pavardės abėcėlės tvarka. Susirinkimo dalyviai užpildo biuletenius ir meta į urną;

10.4. pasirinkus atvirą balsavimą, balsuojama rankos pakėlimu;

10.5. balsuojant ir atviro, ir slapto balsavimo būdu, balsų skaičiavimo komisija suskaičiuoja balsus. Rinkimų rezultatus paskelbia susirinkimo pirmininkas;

10.6. susirinkimas yra protokoluojamas. Protokole nurodomi susirinkime dalyvavusieji asmenys, kandidatai į bendruomenės atstovus ir balsavimo rezultatai. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedami raštiški išrinktų bendruomenės atstovų sutikimai atstovauti bendruomenei. Protokolai saugomi seniūnijoje;

10.7. bendruomenės atstovas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių gyvenamosios vietovės gyventojų. Jeigu balsuojant pirmą kartą kandidatas nesurinko susirinkime dalyvaujančių gyventojų balsų daugumos, antrą kartą rinkimuose dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris antrą kartą balsuojant surinko daugiau balsų;

10.8. seniūnas arba jo įgaliotas asmuo turi prižiūrėti, kaip susirinkime laikomasi šios tvarkos reikalavimų. Jeigu susirinkimas ar jame priimti sprendimai seniūno arba jo įgalioto asmens nuomone buvo neteisėti, seniūnas arba jo įgaliotas asmuo apie tai įrašo susirinkimo protokole ir informuoja susirinkimo dalyvius bei Savivaldybės administracijos direktorių.

11. Bendruomenės atstovų rinkimas apklausos būdu:

11.1. seniūnija arba iniciatyvinė grupė (suderinusi su seniūnu) parengia bendruomenės atstovų rinkimo apklausos būdu anketas, kuriose nurodoma kandidato į bendruomenės atstovus vardas, pavardė, gyvenamųjų namų numeriai. Buto numerius, vardus ir pavardes anketoje įrašo ir pasirašo apklausoje dalyvaujantys gyventojai. Apklausos anketoje turi būti nurodyta apklausą vykdančių asmenų vardai, pavardės ir institucijos, įgaliojusios vykdyti apklausą pavadinimas;

11.2. apklausoje dalyvaujantys gyventojai anketoje pasirašo už kandidatą į bendruomenės atstovą. Nepritariantys siūlomai kandidatūrai gyventojai turi teisę anketoje pažymėti, kad nesutinka su siūloma kandidatūra;

11.3. apklausos anketos pateikiamos seniūnijai.

12. Bendruomenės rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu gyventojų susirinkime ar apklausoje dalyvavo ne mažiau kaip 10 procentų pilnamečių gyvenamosios vietovės gyventojų.

13. Seniūnija, gavusi bendruomenės atstovo rinkimo susirinkimo protokolą ar apklausos anketas, per 10 darbo dienų išrinktajam bendruomenės atstovui išduoda bendruomenės atstovo pažymėjimą. Pažymėjimo formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

III. BENDRUOMENĖS ATSTOVŲ TEISĖS IR PAREIGOS

14. Pagrindinis bendruomenės atstovo uždavinys yra rūpintis gyvenamosios vietovės bendruomenės interesais ir atstovauti bendruomenei seniūnijoje, prireikus Savivaldybės institucijose ir Savivaldybės teritorijoje esančiose valstybės įstaigose, supažindinti seniūnijos, kuriai priskirta gyvenamoji vietovė, seniūną su viešais bendruomenės reikalais.

15. Bendruomenės atstovas dirba visuomeniniais pagrindais.

16. Bendruomenės atstovas turi teisę:

16.1. gauti informaciją apie Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių dalinių, kitų Savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje vykdomas funkcijas, darbo laiką ir darbo tvarką. Šią informaciją atstovui teikia seniūnijos, kuriai priskirta gyvenamoji vietovė, seniūnas;

16.2. atstovauti bendruomenei seniūnijoje, Savivaldybės institucijose ir Savivaldybės teritorijoje esančiose valstybės įstaigose;

16.3. pranešti apie reikalus, susijusius su seniūno veikla, Savivaldybės merui;

16.4. būti įtraukiamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sudaromas komisijas;

16.5. atsistatydinti iš bendruomenės atstovo pareigų.

17. Bendruomenės atstovo pareigos yra šios:

17.1. skatinti bendruomenę prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius, gatves, aikšteles, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), skatinti bei organizuoti gyvenamosios vietovės kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

17.2. teikti atstovaujamos bendruomenės gyventojams informaciją apie Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių dalinių, kitų Savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje vykdomas funkcijas, darbo laiką ir darbo tvarką;

17.3. prireikus organizuoti gyventojų apklausas ir susitikimus su miesto Savivaldybės tarybos nariais, seniūnu, Savivaldybės administracijos direktoriumi arba jo įgaliotu atstovu, kitais Savivaldybės bei valstybės institucijų atstovais.

18. Praradęs pasitikėjimą, nelankantis seniūnijos tarybos posėdžių bendruomenės atstovas gali būti atšauktas jį rinkusios bendruomenės gyventojų susirinkimo sprendimu. Į atšauktojo bendruomenės atstovo vietą yra renkamas kitas bendruomenės atstovas.

                      IV. SENIŪNIJOS TARYBA

                      19. Bendruomenės atstovai gali išrinkti visuomeninę seniūnijos tarybą ir jos pirmininką. Seniūnijos taryba ir pirmininkas renkami bendruomenės atstovų susirinkime.

20. Seniūnijos taryba yra patariamoji seniūnijos institucija. Ji dirba visuomeniniais pagrindais.

21. Savo veikloje seniūnijos tarybos vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintais Seniūnijos tarybos nuostatais.

22. Bendruomenės atstovų susirinkimą dėl seniūnijos tarybos sudarymo gali kviesti seniūnas arba bendruomenės atstovai savo iniciatyva, apie tai informavę seniūną.

23. Seniūnijos taryba išrenkama iš 5–11 bendruomenės atstovų.

                                           ______________________

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio mėn. 28 d.

sprendimu Nr. 1-1242

SENIŪNIJŲ TARYBŲ NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Seniūnijos taryba yra patariamoji seniūnijos institucija. Ji dirba visuomeniniais
pagrindais.

2.   Seniūnijos taryba sudaroma iš seniūnijai priskirtų gyvenamųjų vietovių (gyvenvietės, mikrorajono, kitokios teritorijos) bendruomenių atstovų, išrinktų toje vietoje vadovaujantis bendruomenių atstovų rinkimo tvarka.

3.   Bendruomenės atstovai į Seniūnijos tarybą renkami 4 metams. Seniūnijos tarybos narys bet kuriuo metu gali pasitraukti iš Seniūnijos tarybos įteikęs jai rašytinį prašymą. Pasitraukusio nario vietą užima kitas asmuo, išrinktas vadovaujantis atstovų rinkimo tvarka.

4.   Seniūnijos taryba išrenkama iš 5-11 bendruomenės atstovų.

II. SENIŪNIJOS TARYBOS KOMPETENCIJA

5.   Seniūnijos taryba gali teikti pasiūlymus, susijusius (pasirinktinai) su šiomis sritimis:

5.1. seniūnijai ar gyvenamosios vietovės bendruomenei skirtų asignavimų panaudojimu;

5.2. viešųjų paslaugų teikimu seniūnijos gyventojams;

5.3. bendruomeninių gyvenimo papročių ir tradicijų formavimu;

5.4. seniūnijos kultūriniu ir sportiniu gyvenimu, gyventojų laisvalaikiu;

5.5. seniūnijai priskirtos teritorijos viešąja tvarka ir aplinkos apsauga;

5.6. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bei valdomų patikėjimo teise pastatų ir statinių, taip pat privačių fizinių ir juridinių asmenų pastatų ir statinių, esančių seniūnijos teritorijoje, būkle;

5.7. priešgaisrine apsauga, pasirengimu likviduoti komunalinio ūkio avarijas ir

vietinio susisiekimo transporto organizavimu;

5.8. vaikų (iki 16 metų) mokyklos lankomumu ir vaikų teisių apsauga;

5.9. gyventojų užimtumu bei probleminių šeimų gyvenimo sąlygomis;

5.10. naminių gyvūnų (esant reikalui - ir gyvulių) laikymu ir vedžiojimu;

5.11. buitinių atliekų rūšiavimu ir išvežimu;

5.12. seniūno ir seniūnijos valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbu;

5.13. Savivaldybės administracijos ir Savivaldybės įstaigų veikla seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

6.  Seniūnijos taryba gali teikti pasiūlymus ir kitais klausimais, kurie yra susiję su bendruomenės reikalais.

III. SENIŪNIJŲ TARYBŲ VEIKLOS FORMOS

7.   Seniūnijos tarybos pagrindinė veiklos forma yra posėdis.

8.   Seniūnijos tarybos veiklai (posėdžiams, susitikimams, kitokiai veiklai) patalpas skiria seniūnija.

9.   Pirmajame Seniūnijos tarybos posėdyje tarybos nariai 2-ejų metų laikotarpiui išsirenka Seniūnijos tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių, vadovaudamasi pavyzdiniu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu reglamentu, patvirtina Seniūnijos tarybos darbo reglamentą (toliau - reglamentas).

10.   Seniūnijos tarybos sprendimu, priimtu Seniūnijos tarybos narių dauguma, Seniūnijos tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti perrinkti ir nesibaigus jų kadencijai. Tokia pat tvarka gali būti pakeistas ir reglamentas.

11.   Reglamente fiksuojamos: Seniūnijos tarybos narių ir seniūno informavimo apie šaukiamus Seniūnijos tarybos posėdžius tvarka, klausimų Seniūnijos tarybos posėdžiams parengimo ir jų pateikimo svarstyti tvarka, Seniūnijos tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigos bei teisės, posėdžių organizavimo ir kitų procedūrinių veiksmų atlikimo tvarka.

12.   Seniūnijos tarybos nariai į eilinius Seniūnijos tarybos posėdžius renkasi ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kiekvieno Seniūnijos tarybos posėdžio pabaigoje nustatoma kito posėdžio data, vieta ir preliminari jo darbotvarkė, arba posėdyje nusprendžiama, kad kitą posėdį numatytais šiame punkte terminais organizuos Seniūnijos tarybos pirmininkas.

13.   Neeilinius Seniūnijos tarybos posėdžius gali šaukti Seniūnijos tarybos pirmininkas, ne mažiau kaip 1/3 Seniūnijos tarybos narių arba seniūnas. Jie apie neeilinio Seniūnijos tarybos posėdžio sušaukimo datą, vietą ir jame planuojamus svarstyti klausimus pagal Seniūnijos tarybos reglamentą privalo informuoti kitus Seniūnijos tarybos narius ir seniūną ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio.

14.   Seniūnijos tarybos posėdžiams pirmininkauja Seniūnijos tarybos pirmininkas arba
jo pavaduotojas. Jiems negalint pirmininkauti, Seniūnijos tarybos nariai iš Seniūnijos tarybos narių posėdyje gali išrinkti kitą posėdžio pirmininką.

15.   Seniūnijos tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Protokolus rašo sekretorius, pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

16.   Seniūnijos tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė
Seniūnijos tarybos narių.

17.  Seniūnijos tarybos posėdžiuose dalyvauja seniūnas. Seniūnui negalint dalyvauti posėdyje, jis gali įgalioti posėdyje dalyvauti seniūnijos valstybės tarnautoją (toliau – seniūno atstovas). Seniūnas arba jo atstovas posėdžio metu atsako į Seniūnijos tarybos narių pateiktus klausimus arba, negalėdami to padaryti posėdžio metu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikia tarybos pirmininkui atsakymus raštu.

18. Esant reikalui Seniūnijos tarybos posėdyje kviečiami dalyvauti bendruomeninių bei kitų organizacijų atstovai, kurie nėra Seniūnijos tarybos nariai, taip pat seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojai bei suinteresuoti asmenys. Jie visi neturi balsavimo teisės ir jiems rūpimais klausimais gali pasisakyti tik posėdžio pirmininkui leidus.

19. Seniūnijos tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas turi teisę ir ne Seniūnijos tarybos posėdžių metu prašyti seniūną raštu pateikti informaciją apie seniūnijos veiklą.

20. Seniūnijos taryba svarstomais klausimais priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus (toliau - sprendimai), kurie įrašomi į susirinkimo protokolą. Sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia
posėdžio pirmininko balsas. Protokole turi būti įrašyta svarstomo klausimo esmė ir Seniūnijos tarybos priimtas sprendimas. Protokolai yra eilės tvarka numeruojami ir jų kopijos įteikiamos seniūnui (seniūnijai).

21.    Esant reikalui (dėl seniūnijos darbo, skirtų iš valstybės biudžeto asignavimų naudojimo seniūnijoje ir kitais atvejais) Seniūnijos taryba savo pasiūlymus gali pateikti Bendruomeninių reikalų komisijai prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ar Savivaldybės administracijos direktoriui.

22.   Jeigu seniūnas ar jo atstovas nedalyvauja Seniūnijos tarybos posėdžiuose arba seniūnas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neatsako į Seniūnijos tarybos narių pateiktus klausimus, ar atsakymai netenkina Seniūnijos tarybos narių, Seniūnijos taryba kreipiasi į Bendruomeninių reikalų komisiją prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kuris privalo per dvi savaites išspręsti šį klausimą arba perduoti jį Savivaldybės administracijai.

23.   Klausimams nagrinėti Seniūnijos taryba gali sudaryti komitetus arba darbo grupes, pakviesti į jas ir kitus seniūnijos gyventojus bei suinteresuotus asmenis (ne Seniūnijos tarybos narius).

IV. SENIŪNIJOS TARYBŲ NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

24.    Pagrindinis Seniūnijos tarybos nario uždavinys yra rūpintis jį delegavusios gyvenamosios vietovės bendruomenės interesais ir jai atstovauti seniūnijoje, supažindinti seniūnijos, kuriai priskirta gyvenamoji vietovė, seniūną su bendruomenei rūpimais reikalais.

25.   Seniūnijos tarybos narys dirba visuomeniniais pagrindais.

26.   Seniūnijos tarybos narys turi teisę:

26.1. rinkti ir būti išrinktam Seniūnijos tarybos pirmininku, jo pavaduotoju;

26.2. gauti informaciją apie Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių, kitų Savivaldybės viešojo administravimo subjektų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje funkcijas, darbo laiką ir darbo tvarką. Šią informaciją atstovui teikia seniūnijos, kuriai priskirta gyvenamoji vietovė, seniūnas;

26.3.  per Seniūnijos tarybą atstovauti bendruomenės interesams seniūnijoje, Savivaldybės institucijose ir Savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

26.4. per Seniūnijos tarybą pranešti apie reikalus, susijusius su seniūno veikla, Bendruomeninių reikalų  komisijai  prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijai;

26.5. atsistatydinti iš Seniūnijos tarybos nario pareigų.

27.  Seniūnijos tarybos nario pareigos yra šios:

27.1. skatinti: bendruomeninių gyvenimo papročių ir tradicijų formavimą; kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką; žaliųjų plotų puoselėjimo ir priežiūros tradicijas;

27.2. inicijuoti  gerinančių gyvenamąją aplinką ir būsto renovavimo projektus;

27.3.  plėtoti bei organizuoti gyvenamosios vietovės kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

27.4. teikti atstovaujamos bendruomenės gyventojams informaciją apie Savivaldybės institucijų, Savivaldybės  administracijos padalinių,  kitų Savivaldybės  viešojo  administravimo subjektų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos padalinių ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje funkcijas, darbo laiką ir darbo tvarką;

27.5. dalyvauti organizuojant gyventojų apklausas ir susitikimus su miesto Savivaldybės tarybos nariais, seniūnu, kitais Savivaldybės bei valstybės institucijų atstovais.

28.    Praradęs pasitikėjimą Seniūnijos tarybos narys gali būti atšauktas jį rinkusio susirinkimo nutarimu arba jeigu jis išrinktas per apklausą - Seniūnijos tarybos sprendimu, priimtu ¾ tarybos narių balsų.

29. Jeigu Seniūnijos tarybos narys praleido be pateisinamos priežasties daugiau kaip 3 posėdžius, jo veikla gali būti sustabdyta Seniūnijos tarybos sprendimu, priimtu ²/₃ tarybos narių balsų, o į jo vietą pakviestas rinkimų (apklausos) metu žemesnę vietą užėmęs kandidatas.

30. Į atšauktojo Seniūnijos tarybos nario vietą patenka rinkimų (apklausos) metu žemesnę vietą užėmęs kandidatas.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

                                           31. Su Seniūnijos tarybos priimtais sprendimais bendruomenės gyventojai supažindinami, paskelbiant priimtus sprendimus bendruomenės informavimo stenduose ar kitais būdais.

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2006 m. birželio 28 d.

sprendimu Nr. 1-1242

              bendruomeninių reikalų komisijos
                                   prie
           Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
                              NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.       Bendruomeninių reikalų komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Komisija) yra patariamoji institucija prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) Vilniaus miesto bendruomenės vystymo ir sąveikos su vietos savivaldos institucijomis koordinavimo klausimais.

2.       Komisijos paskirtis – teikti pasiūlymus organizuojant Vilniaus miesto bendruomeninį gyvenimą, skatinti šiuolaikinių savivaldos modelių taikymą Vilniaus mieste bei jų propagavimą kitų miestų bendruomenėms.

3.       Komisija formuojama Tarybos sprendimu iš atsakingų už bendruomenių vystymosi klausimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų, Seniūnijų tarybų deleguotų narių bei kitų, susijusių su bendruomeniniu gyvenimu, struktūrų atstovų.

4.   Komisija sudaroma iš:

4.1.  Komisijos pirmininko – Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo;

4.2.  Komisijos pirmininko pavaduotojo - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojo, atsakingo už bendruomenių vystymosi klausimus;

4.3.  po 1-ą Seniūnijų tarybų deleguotų narių pagal miesto teritorijas:

4.3.1.   Centrinė (Naujamiesčio, Senamiesčio, Žvėryno ir Šnipiškių seniūnijos);

4.3.2.   Pietinė (Panerių, Vilkpėdės, Grigiškių seniūnijos);

4.3.3.   Rytinė (Naujosios Vilnios, Naujininkų, Rasų seniūnijos);

4.3.4.   Šiaurinė (Antakalnio, Žirmūnų, Verkių seniūnijos);

4.3.5.   Vakarinė I (Šeškinės ir Fabijoniškių seniūnijos);

4.3.6.   Vakarinė II (Karoliniškių, Lazdynų ir Viršuliškių seniūnijos);

4.3.7.   Vakarinė III (Pašilaičių, Justiniškių ir Pilaitės seniūnijos);

4.4.  Vilniaus miesto seniūnų asociacijos deleguoto atstovo;

4.5.  mokyklų bendruomenės asocijuotos struktūros deleguoto atstovo;

4.6.  atsakingo už darbą su bendruomenėmis Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos pareigūno.

5.   Komisijos nariai savo pareigas atlieka ir darbo santykių, ir visuomeniniais pagrindais, priklausomai nuo jų darbovietės ir darbo pobūdžio.

6.   Komisija tvirtinama Tarybos kadencijos laikui.  Seniūnijų tarybų deleguoti Komisijos nariai juos delegavusių teritorijų jungtinių Seniūnijų tarybų susirinkimų nutarimu gali būti keičiami rotacijos principu kas 1-erius metus.

7.   Komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir Tarybos kolegijos protokoliniais nutarimais bei šiais nuostatais.

8.   Komisijos nutarimai, priimti pagal šiuos nuostatus, yra rekomendacinio pobūdžio rengiamiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir Tarybos kolegijos protokolinių nutarimų projektams.

II. Komisijos kompetencija

9.   Komisijos kompetencijai priklauso rekomendacijų teikimas šiais klausimais:

9.1. Savivaldybės teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų veiklos koordinavimas;

9.2. bendruomeninių organizacijų veiklos analizė ir pagalba besisteigiančioms bendruomeninėms organizacijoms;

9.3.   prioritetinių bendruomeninio gyvenimo sričių nustatymas;

90.4. bendruomeninių organizacijų pateiktų projektų analizė ir pasiūlymų dėl jų finansavimo teikimas komitetams;

9.5. bendruomeninių organizacijų, atitinkamų seniūnijų gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų reikalingumo ir kokybės analizė;

9.6. bendruomeninių organizacijų mokymų organizavimas;

90.7. pagalba sudarant Seniūnijų tarybas ir formuojant jų veiklos kryptis;

9.8. šiuolaikinių gyvenamosios vietos savivaldos metodų propagavimas ir taikymo skatinimas;

9.9. Savivaldos įstatymo ir poįstatyminių aktų papildymai ir pakeitimai;

9.10. ryšių tarp gyventojų, Seniūnijų tarybų ir savivaldos institucijų stiprinimas.

10.   Komisija gali teikti rekomendacijas ir kitais klausimais, kurie yra susiję su bendruomeninių organizacijų veikla bei vietos bendruomenių reikalais.

11.   Komisija nagrinėja ir sprendžia ginčus, susijusius su bendruomenių atstovų rinkimo tvarka.

III.         komisijos VEIKLOS FORMOS

12.   Bendruomeninių reikalų komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos formos yra Komisijos posėdis, dalyvavimas bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų renginiuose (išvažiuojamasis posėdis), susitikimas su vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovais, tiesioginis bendravimas su gyventojais, kitos Komisijos pasirinktos veiklos formos.

13.   Komisija veikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose Konstitucijos pr.3.

14.   Posėdžiai organizuojami pagal reglamentą, kuris turi būti priimamas balsų dauguma ne vėliau kaip antrame posėdyje nuo Komisijos patvirtinimo Tarybos sprendimu. Posėdyje yra kvorumas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komisijos narių.

15.   Komisijos posėdžius veda Komisijos pirmininkas, kuris tvirtina posėdžio darbotvarkę. Pirmininkui nesant, posėdį veda pavaduotojas.

16.   Posėdžio darbotvarkė pateikiama Komisijos nariams elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki posėdžio. Bet kuris Komisijos narys gali siūlyti įtraukti į darbotvarkę papildomus klausimus. Likus iki posėdžio mažiau kaip 24 valandomis darbotvarkė gali būti keičiama pirmininko sprendimu. Posėdžiui prasidėjus sprendimas dėl nario iškelto klausimo įtraukimo į jau sudarytą darbotvarkę priimamas posėdžio metu balsų dauguma.

17.   Komisijos dokumentų parengimui ir informacijos sklaidai, posėdžių protokolavimui Komisija turi Savivaldybės apmokamą darbuotoją, kuris glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju. Protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

18.   Jeigu posėdžio metu iškilo reikalaujančių kvalifikuotų atsakymų problemų, šie klausimai pateikiami atitinkamoms Savivaldybės bei kitoms tarnyboms.

19.   Komisijos posėdyje kviečiami dalyvauti Seniūnijų tarybų bei bendruomeninių organizacijų atstovai, nesantys Tarybos nariais, taip pat kiti asmenys.

20.   Svarstomų klausimų tematika taip pat gali būti inicijuota Seniūnijų tarybų. Apie sutikimą įtraukti klausimą į darbotvarkę jo pateikėjui pranešama per 2 savaites nuo siūlymo gavimo, nurodant posėdžio, kuriame svarstomas klausimas, datą. Klausimo teikėjo atstovas (ar atstovai) kviečiamas dalyvauti svarstyme. Gyventojai ar jų iniciatyvinės grupės teikia klausimus svarstymui Seniūnijų taryboms. Jeigu klausimas negali būti išspręstas Seniūnijos tarybos lygmeniu, jis perduodamas Komisijai arba atitinkamoms Savivaldybės tarnyboms.

21. Komisija svarstomais klausimais priima rekomendacijas, išskyrus ginčų dėl bendruomenės atstovų rinkimo svarstymą, kai Komisija priima sprendimus, kurios įrašomos į susirinkimo protokolą. Rekomendacijos priimamos posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

                           IV. Baigiamosios nuostatos

22. Savo rekomendacijas Bendruomeninių reikalų komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos per savo pirmininką (pirmininko pavaduotoją ar kitą Komisijos atstovą) pateikia Tarybai, Tarybos kolegijai, komitetams, Vilniaus miesto merui. Pastarieji priima nutarimus dėl jų pritaikymo.

23. Svarbiems klausimams aptarti Komisija taiko nuoseklumo principą, kuomet svarstomu klausimu iš eilės pasisako visi posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai.